Skip to main content

Turbūt kone didžioji dauguma porų, sudarydamos santuoką, tikisi gyventi kartu ilgai ir laimingai. Tačiau statistikos duomenys rodo, kad realybėje santykių darna ne visuomet tęsiasi „kol mirtis išskirs“.

Skyrybos yra nemalonios nei teisine, nei emocine, nei psichologine prasme. Dažnai skyrybų procesas sukelia nemažai klausimų bei abejonių, tame tarpe dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Dauguma yra bent „viena ausimi“ girdėjęs, kad sutuoktinių turtas, nutraukiant santuoką, dalinamas lygiomis dalimis, t.y. po ½ kiekvienam sutuoktiniui. Tačiau dažnai tenka išgirsti ir šį klausimą – ar visada sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis?

Įstatymas ir teismų praktika įvardina tam tikras sąlygas (aplinkybes), kuomet sutuoktinių turtas, nutraukiant santuoką, gali būti padalinamas nukrypstant nuo bendrosios sutuoktinių turto lygių dalių taisyklės.

Bendro turto padalijimo proceso etapai

Pažymėtina, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, laikomasi tam tikros turto padalijimo eilės tvarkos, todėl bendro turto padalijimo procesas susideda iš kelių etapų:

pirma, turi būti nustatyta, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o kuris – asmeninė kiekvieno nuosavybė;

antra,  turi būti nustatyta, ar sutuoktiniai turi bendrų kreditorių;

trečia, nustačius bendrą sutuoktinių turtą ir bendrus kreditorius, pereinama prie turto padalinimo – šiame etape sprendžiama, kokiomis dalimis dalinamas sutuoktinių turtas, koks konkretus turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui.

Aplinkybės, kurioms esant gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių taisyklės

Minėta, kad trečiajame etape sprendžiama, ar sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis, ar yra sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Taigi, kokias sąlygas, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, įtvirtina įstatymas ir teismų praktika?  

Pirmiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas ir teismų praktika neįtvirtina baigtinio aplinkybių sąrašo. Įstatyme nurodytos aplinkybės teismų praktikoje vertinamos kaip pavyzdinės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju analizuojama, ar nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra tikslingas, apsaugantis įstatymo saugomus interesus – kitaip sakant, net jei yra įstatyme ar teismų praktikoje nurodyta sąlyga, teismas, gali, bet neprivalo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Sekant teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių galimybių principo šiais atvejais:

  1. Nepilnamečių vaikų interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Vis dėlto, įstatymų leidėjas kaip vieną iš sąlygų, leidžiančių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra įtvirtinęs būtinybę užtikrinti vaiko interesus, todėl išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, teismas gali taikyti išimtį ir tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį
  2. Vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė. Jei vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, gali būti priteisiamas išlaikymas sergančiam ar neįgaliam sutuoktiniui arba didesnė turto dalis. Tačiau į sutuoktinio, kuris yra kaltas dėl sunkios savo sveikatos būklės, pavyzdžiui, susirgęs dėl narkotikų, alkoholio vartojimo, sveikatos būklę nebus atsižvelgiama.
  3. Sutuoktinio elgesys. Jei vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę. Taip pat vieno sutuoktinio dalis gali būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, jei šeima šių pajamų negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba dėl to, kad jis nuslėpė pajamas nuo šeimos ir jas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.  
  4. Turto kilmė, pvz., bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas dėl esminio pagerinimo turtas iki santuokos priklausė vienam iš sutuoktinių.
  5. Priteistas sutuoktiniui išlaikymas. Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas mokėti nustatyto dydžio vienkartine suma ar priteisiamas tam tikras turtas.

Taip pat svarbu prisiminti, kad tuo atveju, jei santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sutuoktiniams įstatymas suteikia didesnes galimybes susitarti dėl turto pasidalinimo bei nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Visgi, įvertindama naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, rekomenduoju nukrypimą nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis (pvz., poreikiu užtikrinti nepilnamečių vaikų pilnavertes gyvenimo sąlygas, vieno iš sutuoktinių turtinę padėtį ar sveikatą ir pan.).