Skip to main content
Laimėtos bylos

Dėl savivaldybės administracijos transporto skyriaus vedėjo garbės ir orumo pažeminimo

Savivaldybės administracijos transporto skyriaus vedėjas (ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

  1. pripažinti, kad 2021 m. balandžio 29 d. vykusiame tarybos posėdyje mano Klientės, savivaldybės tarybos narės, išsakyta nuomonė „[…] vedėjui palinkėčiau kompetencijos, išsilaikyti egzaminus, kurie yra reikalingi, suvokti, kas yra transporto sistema, galų gale, vairuotojo teises išsilaikyti, nes Jūs net nesuprantate, kaip reikia važiuoti, kaip reikia tvarkytis mieste “ žemina jo garbę ir orumą;
  2. pripažinti, kad 2021 m. gegužės 27 d. tarybos posėdyje mano Klientės, savivaldybės tarybos narės, išsakyta nuomonė ,,O […]  vedėjui, dar kartą Jūs nukreipsite į keleivinio transporto direktoriaus Jums adresuotus klausimus, aš nežinau, ką Jums padarysiu, viešai kalbėsiu ant kiekvieno stulpo, kad Jūs neturite absoliučiai jokios kompetencijos, trūksta žodžių, pradėkite galvoti apie vaikus, o ne apie savo škurną interesą“ žemina jo garbę ir orumą;
  3. priteisti iš atsakovės 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė, jog atsakovė, būdama savivaldybės tarybos narė, viešais teiginiais apie ieškovą dideliam žmonių ratui suformavo neigiamą nuomonę tiek tarp politikų, tiek ir visuomenėje, sukeldama nepasitikėjimą ieškovo gebėjimais, kompetencija eiti skyriaus vedėjo pareigas. Dėl mano Klientės išsakytos, neva, menkinančios, įžeidžiančios ir neetiškos nuomonės patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, ypač pablogėjo ieškovo reputacija kolegų, politikų ir visuomenės akyse, todėl savo patirtus išgyvenimus, patirtą neturtinę žalą įvertino 1 Eur.

Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu transporto skyriaus vedėjo ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Klaipėdos apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 2021 m. balandžio 29 d. vykusio tarybos posėdžio metu pasakyta frazė „[…] vedėjui palinkėčiau kompetencijos, išsilaikyti egzaminus, kurie yra reikalingi, suvokti, kas yra transporto sistema, galų gale, vairuotojo teises išsilaikyti, nes Jūs net nesuprantate, kaip reikia važiuoti, kaip reikia tvarkytis mieste…“ pagrįsta realiu faktu, kad (duomenys neskelbtini) vedėjas (ieškovas) neturi specialiosios vairavimo teisės, to fakto jis neginčijo, priešingų įrodymų į bylą nepateikė; atsakovė, siūlydama išsilaikyti „vairuotojo teises“, išsakė savo nuomonę, nes manė, kad minimas faktas galbūt trukdo ieškovui tinkamai vykdyti (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas; kaip teigė ir pats ieškovas, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto mieste organizavimu, transporto saugumu, skyriaus rengiamais sprendimais, susijusiais su transporto judėjimu, statymu, rinkliavomis.

Teismas nurodė, jog šiuo atveju atsakovės išreikštas pasiūlymas ieškovui įgyti vairuotojo pažymėjimą turi labiau pozityvų tikslą – išryškina asmens ar jo veiklos trūkumus ir siūlo juos pašalinti.

Atsakovė sudvejojo ieškovo kompetencija, susijusia su transporto sistemos organizavimu mieste, ir padarė prielaidą, jog tai galėjo sąlygoti tas faktas, kad ieškovas nėra išsilaikęs vairavimo egzamino ir neturi vairuotojo pažymėjimo (kaip minėta, šio fakto ieškovas neginčija). Kompetencija (lot. competentia – priklausomybė (pagal teisę)) apibrėžiama kaip asmens 1) funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, turėti jai pakankamai žinių, įgūdžių, energijos; 2) kurio nors organo ar pareigūno teisių ir pareigų, kurias numato to organo statutas ar nuostatai, visuma. Taigi iš esmės kompetencija yra subjektyvus vertinamasis kriterijus asmeniui tam tikroje srityje apibūdinti. Turint subjektyvųjį kompetencijos sąvokos turinio elementą, akivaizdu, kad atsakovė dėl ieškovo kompetencijos išreiškė savo nuomonę, kuriai, kaip jau minėta, tiesos kriterijus netaikytinas. Kiek pagrįsta atsakovės prielaida dėl ieškovo kompetencijos yra atsakovės nuomonės ir įsitikinimų, kurių susiformavimą lemia tam tikros faktinės prielaidos, klausimas. Tai, kad ieškovas, kaip nurodo, atlieka (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas ir nėra gavęs jokių neigiamų įvertinimų tarnyboje, neatima iš atsakovės teisės abejoti konkretaus asmens (šiuo atveju – ieškovo) gebėjimais vykdyti tam tikras funkcijas, jo žinių ir įgūdžių kiekiu. Svarbu įvertinti, ar ši prielaida buvo pateikta etiškai, sąžiningai. Įvertinusi pasisakymo turinį ir visą jo kontekstą, kolegija neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė išreikšdama savo nuomonę peržengė leistinas nuomonės išreiškimo ribas. Pačiame pasisakyme nėra vartojami įžeidžiantys žodžiai, kurie turėtų akivaizdžią neigiamą reikšmę. Be to, pats pasisakymas orientuotas į teigiamą tikslą – „ palinkėčiau kompetencijos, išsilaikyti egzaminus “. Ieškovo vertinimas, jog atsakovė nepagrindė, kad, siekiant suvokti, kaip veikia miesto transporto sistema, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, vertintinas kaip perteklinis asmenų komunikacijos tam tikrais klausimais apribojimas. Šnekamojoje kalboje neįmanoma užtikrinti tokio bendravimo tarp asmenų lygio, kad kiekviena nuomonė ar pasiūlymas būtų pagrįsti išsamaus turinio išreikštą mintį detalizuojančiais argumentais. Kita vertus, atsakovės prielaida dėl to, jog norint suvokti transporto sistemos veikimo principus būtinas specialiosios teisės turėjimas, taip pat laikytina nuomone, kuriai tiesos kriterijus netaikytinas.

Su nutartimi galite susipažinti susijusių dokumentų nuorodoje. 

https://flis.lt/wp-content/uploads/2025/01/Klaipedos_apygardos_Alina_Velykiene.pdf