Skip to main content
Laimėtos bylos

Dėl skolos pagal vekselius priteisimo

Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (Civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatymas 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką.

2015 m. kovo 26 d. mano klientas sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu išnuomojo butą su baldais bei buitine technika. Nuomininkas turėjo mokėjo 200 Eur nuomos mokestį, taip pat privalėjo mokėti komunalinius mokesčius. Šalių žodiniu susitarimu nuomos mokesčio dydis nuo 2019 m. spalio 1 d. padidintas iki 250 Eur. Nuomininkas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. nebemokėjo nei komunalinių mokesčių, nei nuomos mokesčio. Atsižvelgiant į susidariusį įsiskolinimą nuomininkas mano klientui išdavė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius – 2022 m. vasario 6 d. 1 300 Eur sumai, 2022 m. kovo 20 d. 1 335 Eur sumai ir 2022 m. gegužės 15 d. 1 500 Eur sumai. Nuomininkas ir toliau nevykdė įsipareigojimų, nepadengė atsiradusio įsiskolinimo, 2022 m. kovo 20 d. mano kliento pranešimu nuomos sutartis nutraukta.

Mano klientas nežinojo, kad būtina vekselius pateikti apmokėti vekselyje nustatytu terminu, todėl prarado galimybę išsiieškoti skolą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka.

Teismas tenkino kliento ieškinį ir priteisė iš nuomininko 4 135 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto trisdešimt penkių eurų) skolą, 194,02 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 02 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 329,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Su nutartimi galite susipažinti susijusių dokumentų nuorodoje.

https://flis.lt/wp-content/uploads/2025/01/Teismo-sprendimas-Urbonas.pdf